5 PAMOKA - DIEVO PAŽADAI - 1
4-oje pamokoje iš Biblijos mes sužinojome, kodėl žmogus miršta, mirties prigimtį ir vienintelę išgelbėjimo nuo amžinos pražūties viltį. 5-oje pamokoje, nagrinėdami kai kuriuos Dievo pažadus, mes įgysime tvirtesnį supratimą apie šį išgelbėjimą ir apie jo vietą Raštuose.
IŠLAISVINIMO PAŽADAS
Pradžioje, po Adomo ir Ievos nepaklusimo, prakeikimo žodiuose, kuriuos Dievas ištarė po žmogaus nuodėmės, trumpas, bet nuostabus pažadas nušvinta vilties spinduliu. Jis yra eilutėje, kurią nelengva suprasti:
"Viešpats Dievas tarė gyvatei:... Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį" (Pradžios 3:14,15).
Pilnas šito pažado išaiškinimas išeina už šios pamokos ribų, bet kai mes įgausime didesnį supratimą apie Dievo sukurtą išgelbėjimo planą, taps aišku, jog tai pirmasis pažadas apie tai, kad vienas iš Ievos palikuonių nugalės nuodėmę. Nuodėmė bus sunaikinta, o palikuonis, kuris tai padarys, nukentės tik laikinai (vaizdžiai kalbant - galvos ir kulnies sužeidimas). Tai pažadas apie ateisiantį Gelbėtoją, ir Biblija nepalieka vietos abejonėms, kad šis Gelbėtojas, apie kurį kalba visi Dievo pažadai, yra Jėzus Kristus.
DIEVO PAŽADAI EDENE
Kadangi gyvatė prisidėjo prie to, kad Adomas ir Ieva pažeistų Dievo įsakymą, ji tapo nuodėmės simboliu. Tokį patį terminą Jėzus pritaikė savo priešininkams, kreipdamasis į fariziejus žodžiais: "Angių išperos". Smūgis į galvą - mirtina žaizda gyvatei - užtikrina visišką nuodėmės ir mirties sunaikinimą. Tai įvykdys moters sėkla, kuri dėl šito pati bus įgelta į kulnį, tačiau ši žaizda nebus pavojinga.
Įdėmus Biblijos skaitymas rodo, kad šis palyginimas apie moters sėklą kalba apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Jis nugalėjo nuodėmę bei mirtį ir nutiesė amžinojo gyvenimo kelią visiems, kurie tiki Juo. Paaiškinimas, kas yra ta moters sėkla, randamas šiuose žodžiuose: "Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu" (Mato 1:23)
Tokiais pat žodžias angelas kreipėsi į Juozapą, pranešdams jam, kad jo žmona Marija "pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių. Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą" (Mato 1:21,22). O toliau seka citata iš Izaijo 7. Apaštalas Paulius komentavo: "Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui" (Galatams 4:4). Jėzus nugalėjo nuodėmę bei mirtį, ir šitaip sužeidė gyvatę (nuodėmę) į galvą, t.y. pilnai sunaikino ją; o pats Jėzus mirdamas ant kryžiaus ir trumpam likdamas kape, buvo įgeltas į kulnį, kaip skelbė pranašas Izaijas: "Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes (Izaijo 53:5). Pirmoji dieviško išgelbėjimo plano dalis buvo įvykdyta. Bet Kristus buvo tik pirmgimis. Dar liko įgyvendinti dvi tolesnes plano dalis - visišką nuodėmės ir mirties sunaikinimą.
Antroji dalis bus įgyvendinta tada, kai Kristus grįš apdovanoti savo draugus - tuos, kurie darė tai, ką Jis jiems įsakė. Juos Jis prikels iš mirusiųjų, suteiks jiems amžinąjį gyvvenimą ir pakvies kartu su savimi valdyti tautas, kurios nusilenks Jam antrojo atėjimo metu. Ši padėtis tęsis tūkstantį metų.
Trečioji ir paskutinioji plano dalis išsipildys tūkstančio metų pabaigoje; tada įvyks galutinis teismas, po kurio nuodėmė bei mirtis bus visiškai sunaikintos. "Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis" (1 Korintiečiams 15:25,26). Kaip netikėjimas atneša mirtį, taip tikėjimas Evangelija ir paklusnumas krikšte bei teisumas gali atnešti amžinąjį gyvenimą.
ATSKLEISTAS DIEVO PLANAS
Kadangi Biblija atskleidžia Dievo planą, išgelbėjimo tema joje parodoma įvairiais būdais. Dažnai yra nagrinėjami atskirų žmonių charakteriai, pasirenkant tokius žmones kurių gyvenimas gali būti geru ar blogu tikėjimo pavyzdžiu (t.y. tie žmonės arba tikėjo ir buvo paklusnūs Dievui, arba elgėsi atvirkščiai). Daugeliui tikrų tikinčiųjų Dievas davė nuostabius pažadus, kuriuos mes apžvelgsime šioje ir vėlesnėse pamokose. Šioje pamokoje mes susipažinsime su ypatingais charakteriais dviejų žmonių, kurie yra didžiausi tikėjimo pavyzdžiai; jų gyvenimas aprašytas Pradžios knygoje.
NOJUS
Kadangi Adomo ir Ievos palikuonių vis daugėjo, polinkis į nuodėmę, kurį jie paveldėjo iš savo paklydusių tėvų, ėmė plačiai reikštis. Pradžios knygos 6-ame skyriuje užrašyta: "Viešpats, matydamas, kad žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti" (Pradžios 6:5).
Žmonių būklė buvo tokia, jog Dievas "gailėjosi, kad Jis žemėje sutvėrė žmogų, ir sielojosi savo širdyje" (Pradžios 6:6).
Nojus buvo vienintelis žmogus, kuriuo Dievas buvo patenkintas (žr. Pradžios 6:9). Dievas tvirtai nusprendė pradėti viską iš naujo ir tam tikslui panaudoti Nojų. "Ir Dievas tarė Nojui: Aš nusprendžiau padaryti galą kiekvienam kūnui, nes per juos žemė pasidarė pilna nusikaltimų. Aš išnaikinsiu juos nuo žemės paviršiaus" (Pradžios 6:13).
POTVYNIS
Dievas nusprendė užtvindyti žemę, kad visi kvėpuojantys sutvėrimai, tame tarpe ir žmogus, nuskęstų. Pradžios knygoje aprašytą Potvynį daugelis laiko mitiniu pasakojimu. Bet atidžiau patyrinėję, mes rasime daug mokslinių žinių, patvirtinančių Biblijoje užrašytą tiesą. Potvynio aprašymą Biblija naudoja tam, kad pateiktį didžiulę moralinę pamoką. Nojaus gyvenimas yra ryškus tikėjimo pavyzdys, priešingas jo amžininkų netikėjimui.
DIEVO PAŽADAS
Tuo metu Visagalis paskelbė, kad daugiau niekada potvyniu nenaikins žemės. Dievas turi tikslą dėl Žemės, ir todėl paskelbė, kad metų laikai iš eilės keis vienas kitą, diena bei naktis be pertrūkio seks viena paskui kitą, ir ši tvarka niekada nebus pažeista. Perskaitykite Pradžios 8:21,22.
NEDAUGELIS BUS IŠGELBĖTI
Iš to, ką perskaitėme Biblijoje, mes galime suprasti, kad palyginus tik nedaugelis pasirenka tikėjimą Dievu ir todėl nedaugelis bus išgelbėti. Šis principas, taip aiškiai atsispindintis potvynio aprašyme (1 Petro 3:20), taip pat tinka ir tolesniam nuostabiam išgelbėjimiui nuo amžinosios mirties. Jėzus Kristus sakė: "Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa" (Mato 7:13,14).
Šis ir daugelis kitų Biblijos pavyzdžių bei tvirtinimų sukelia abejones dėl pasaulio religijų, kurios teigia apjungiančios milijonus "tikinčiųjų". Biblija moko, kad išgelbėjimas nuo amžinosios mirties yra daugiau asmeninis reikalas ir tik nedaugelis, kurie buvo ir lieka paklusnūs Dievo reikalavimams, eina sunkiu ir siauru tikėjimo keliu.
ABRAOMAS
Abraomas yra žymiausias pavyzdis žmogaus, kuris priėmė ir sėkmingai išlaikė visus sunkius išbandymus dėl tikėjimo Dievo Žodžiu.
ARCHEOLOGIJA GRĄŽINA BIBLIJĄ Į GYVENIMĄ
Abraomas gyveno maždaug 2000 m.pr.m.e. senovės mieste, kuris vadinosi Ūras ir buvo netoli Persijos įlankos. Visai neseniai miestas buvo aptiktas archeologinių kasinėjimų metu. Šis atradimas parodė, kad miestas buvo aukštai išsivysčiusios civilizacijos, galėjusios statyti didelius namus, rūmus bei šventyklas ir sukurti nuostabius meno kūrinius. Archeologija papildo Biblijos mokymą, duodama mums ryškų praėjusių amžių vaizdą. Ji taip pat pateikia aukštą didžiulio Abraomo tikėjimo įvertinimą, kadangi Dievas įsakė jam: "Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu" (Pradžios 12:1).
Iš archeologų darbų mes žinome, kad Dievas prašė Abraomą palikti savo, palyginti lengvą bei saugų, gyvenimą ir tiesiogiai susitikti su nežinomybe, kurioje Dievas būtų jo vieninteliu vedliu. Skirtingai nuo Adomo ir Ievos, Abraomas patikėjo ir pakluso.
"Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas... ir išvyko, nežinodamas kur einąs" (Žyd 11:8).
PAŽADAI ABRAOMUI
Abraomo tikėjimas buvo pagrįstas palaiminimo pažadais, kurie lydėjo Dievo įsakymus. Abraomas suvokė, kad jei Visagalis ir Išmintingasis Kūrėjas Dievas duoda pažadus, jie būtinai išsipildys. Dievas pasakė jam: "Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu. Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės" (Pradžios 12:2,3).
Per ilgą Abraomo gyvenimą šie pažadai buvo pakartoti daug kartų, ir kiekvieną kartą kai kas buvo pridedama prie pradinio pažado. Šioje pamokoje mes peržvelgsime svarbiausius pažadų aspektus, sugrupuodami juos taip:
1. ABRAOMO PALIKUONYS VALDYS KANAANO ŽEMĘ
2. ABRAOMO PALIKUONYS TAPS DIDŽIULE TAUTA
3. PER VIENĄ IŠ ABRAOMO PALIKUONIŲ BUS PALAIMINTOS VISOS TAUTOS
1. Abraomo palikuonys valdys Kanaano žemę.
Žemė, į kurią Dievas galiausiai įvedė Abraomą, senovėje buvo vadinama Kanaanu. Tai teritorija, kurioje šiuo metu yra Libija, Izraelis, Siriją ir Jordanas, t.y. rytinė Viduržemio Jūros pakrantė (žr. Pradžios 15:18). Kai Abraomas atėjo į Kanaaną, Dievas pasakė: "Tavo palikuonims duosiu šitą šalį" (Pradžios 12:7). Vėliau pažadas buvo pakartotas: "Visą žemę, kurią matai (Kanaaną), duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui" (Pradžios 13:15).
Atkreipkite dėmesį, kad pridėti žodžiai "tau" ir "visam laikui". Jei nebūtų šių dviejų svarbių papildymų, mes galėtume suprasti pažadus kaip nuorodą į Kanaano žemės užkariavimą ir izraeliečių valdymą joje tais senais laikais, kurie aprašyti Jozuės knygoje. Tačiau tai buvo tik dalinis pažado išsipildymas, nes, pirma, jis buvo duotas tiek Abraomui, tiek ir jo palikuonims, o antra, ši žemė turi būti jų valdoma visą laiką.
Bet dėl pirmo teiginio Biblija atskleidžia, jog Kanaane Abraomas gyveno kaip šiuolaikiniai klajokliai, ir kai jo žmona mirė, jis buvo priverstas nupirkti žemės sklypą, kad palaidotų ją. Galiausiai ir jis pats mirė, nepaveldėjęs pažadėtosios žemės (Apaštalų darbai 7:2-5).
Kalbant apie antrąjį teiginį taip pat yra aišku, kad nei Abraomas, nei jo palikuonys - Izraelio tauta, praleidę didesnę savo egzistavimo dalį už Kanaano ribų, nevaldė šios žemės visą laiką.
PRISIKĖLIMAS SUTEIKIA ATSAKYMĄ
Aišku, kad pilnas šių pažadų išsipildymas turi įvykti ateityje. O tam būtina prikelti Abraomą ir jo tikinčiuosius palikuonis, prie kurių Biblija priskiria tuos, kurie panašūs į Abraomą savo tikėjimu ir paklusnumu Dievo įsakymams. Po prisikėlimo, gavę nemirtingumą, jie valdys Kanaano žemę per amžius (Mato 8:11). Šie faktai taps suprantamesni, kai peržiūrėsime kitus pažadus.
2. Abraomo palikuonys taps didžiule tauta.
Šis pažadas kartojasi Abraomo gyvenimo aprašyme ir, kaip rodo Biblija, yra didesne dalimi išsipildęs (Pradžios 12:2; 13:16; 15:5; 22:17).
Pradžios knygoje aprašyta, kad Abraomo sūnus Izaokas ir anūkas Jokūbas (kurio vardas buvo pakeistas Izraelio vardu) tapo visų izraeliečių protėviais. Jie gyveno Kanaane, kol Jokūbas bado metu nepasiėmė savo šeimos į Egiptą. Išėjimo knyga pasakoja, kaip Jokūbo palikuonių tapo daugiau negu du milijonai ir jie buvo pavergti egiptiečių. Maždaug 1500 metais pr.m.e. Dievas siuntė Mozę, kad išgelbėtų juos ir vestų į Kanaano žemę. Mozės įpėdinio Jozuės knyga pasakoja, kaip dvylika Izraelio giminių užkariavo Kanaaną. Tolesnės Biblijos knygos pasakoja apie Izraelio vystymąsį maždaug iki 1000 metų pr.m.e., kuomet jis tapo didinga ir klestinčia karalyste Dovydo ir Saliamono valdymo metu.
NAUJASIS TESTAMENTAS PAAIŠKINA PAŽADĄ
Biblija atskleidžia, kad po Saliamono mirties Izraelyje įvyko nuosmūkis ir tauta buvo išvaryta iš Kanaano žemės, kadangi žmonės daugiausia buvo netikintys ir neklusnūs Dievui (Pakartoto Įstatymo 28:15-68). Naujajame Testamente mes galime rasti nuostabų pažadų Abraomui išaiškinimą. Laiške Romiečiams apaštalas Paulius aiškina, kad "ne visi, kilę iš Izraelio priklauso Izraeliui. Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai" (Romiečiams 9:6,7).
Tai supažindina mus su svarbiu principu, kuris trumpai minimas pirmame pažade. Iš Abraomo kilusią didžiąją tautą sudaro ne netikintys tiesioginiai palikuonys, bet tie, kurie rodo tokį patį tikėjimą kaip ir Abraomas. Kiekvienoje kartoje jų buvo tik keletas, bet Jėzui grįžus į žemę jie bus prikelti iš mirusiųjų ir sujungti į vieną didelę tautą. Tada Abraomas pamatys savo nemirtingus palikuonys šlovinančius Dievą už jų išgelbėjimą ir sudarančius "milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visą giminių, genčių, tautų ir kalbų" (Apreiškimas 7:9). Taigi pažadas išsipildys nuostabiau negu praeityje.
3. Per vieną iš Abraomo palikuonių bus palaimintos visos tautos
Tačiau žmonija dar negavo didžiausio iš visų palaiminimų, apie kurį kalba šis pažadas - išgelbėjimo iš nuodėmės ir mirties prakeikimo. Biblija atskleidžia, kad artėja laikas, kuomet "visa žemė bus pilna Viešpaties šlovės" (Skaičių 14:21).
Dievo šlovei lieka mažai vietos, kol žmonės yra pripildę žemę prievarta bei piktumu ir kol pasilieka nuodėmė ir mirtis. Reikia didžiulių pasikeitimų, kad priartėtų šis nuostabus palaiminimo laikas, apie kurį mes skaitome daugelyje Biblijos pranašysčių (Psalmė 71; Izaijo 32). Kad ir kokie didžiuliai bebūtų pasikeitimai, jie tikrai įvyks! Tai ir yra evangelija (geroji naujiena), kuri sutinkama visoje Biblijoje. Nedaugelis suvokia, kad 2000 metais prieš Kristų Abraomui duoti pažadai yra evngelijos pagrindas!
"Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: Tavyje bus palaimintos visos tautos" (Galatams 3:8).
JĖZUS KRISTUS - ABRAOMO PALIKUONIS
Pagrindinė evangelijos, taigi ir pažadų Abraomui, figūra yra Jėzus Kristus. Jis yra žymiausias Abraomo palikuonis. Naujasis Testamentas prasideda šiais žodžiais: "Jėzaus Kristaus... Abraomo sūnaus, kilmės knyga" (Mato 1:1).
Toliau seka Jėzaus Kristaus genealogija, kuri išvardija Jėzaus protėvius, pradedant nuo Abraomo, ir ši tema randama visame Naujajame Testamente. Savo Laiške Galatams Paulius pažymi, kad pažade minimas vienas ypatingas palikuonis, ir šis palikuonis yra Jėzus: "Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako "ir palikuonims", ne daugeliui, bet kaip apie vieną: "ir tavo palikuoniui", kuris yra Kristus" (Galatams 3:16).
Jėzus parodytas ne tik kaip tikrasis Abraomo sūnus; tame pačiame laiške pažymima, kad "Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki" (Galatams 3:7).
Jei atsiminsime, kad tikėjimas apibūdinamas Biblijoje kaip įtikėjimas ir paklusnumas Dievui (kas visiškai priešinga nuodėmei), taps aišku, jog Jėzus buvo pačiu žymiausiu iš visų Abraomo sūnų. Jis vienintelis iš visos žmonijos galėjo teisėtai ir nebijodamas prieštaravimų pasakyti savo priešininkams: "Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme?" (Jono 8:46).
Svarbiausia Naujojo Testamento žinia yra ta, kad Jėzus savo tikėjimu nugalėjo nuodėmę ir todėl "sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelja" (2 Timotiejui 1:10).
EVANGELIJA SKELBIAMA VISOMS TAUTOMS
Senojo Testamento laikais išgelbėjimo žinia (evangelija) buvo išimtinai Izraelio tautos privilegija, bet jie elgėsi priešingai Dievo įsakymams, reikalavusiems tikėjimo ir paklusnumo. Atėjęs Jėzus ir pasiuntė savo apaštalus skelbti išgelbėjimo evangeliją visoms tautoms (Morkaus 16:15).
Daugelis mano, jog šitaip išsipildė Dievo pažadas palaiminti visas tautas Jėzuje Kristuje, Abraomo palikuonyje. Tačiau tai buvo tik žingsnis, nors ir didelis žingsnis, prie Dievo tikslo, kad žemė būtų pripildyta Jo šlovės. Jėzus žinojo, kad palyginus nedaugelis galės suprasti šią nuostabią žinią, kadangi ji kviečia eiti siauru tikėjimo keliu; ir dabar, beveik po 2000 metų, evangelijos skelbimas dar neatnešė palaiminimo visoms tautoms.
DIEVO KARALYSTĖ ŽEMĖJE
Ir vis dėlto šis šlovingas laikas artėja! Jėzus Kristus grįš į žemę, kad prikeltų visus atsakinguosius, įskaitant tuos, kurie "apsivilko Kristumi" ir todėl tapo pažadų Abraomui paveldėtojais (Galatams 3:27-29).
Tada Abraomo palaiminimas nužengs ant visų tautų per jo palikuonį Jėzų Kristų (Galatams 3:14). Jėzus taps visos žemės karaliumi ir bus įkurta Dievo Karalystė. Ateis toks palaimingas laikas, kokio pasaulis niekada neregėjo. Dėl to visi krikščionys yra mokomi melstis Dievui: "Teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje" (Mato 6:10).
APIBENDRINIMAS
1. Pažadas apie visišką išlaisvinimą iš nuodėmės ir mirties buvo duotas iškart po Adomo ir Ievos nusidėjimo.
2. Dievo išgelbėjimo planas atsiskleidžia pažaduose, kuriuos Jis davė tikintiesiems.
3. Potvynio aprašymas rodo, kad palyginus tik nedaugelis bus išgelbėti.
4. Archeologų atradimai patvirtina Biblijos tikslumą.
5. Dievas davė didelius pažadus Abraomui dėl jo tikėjimo.
6. Nė vienas iš šių pažadų dar nėra pilnai išsipildęs.
7. Pažadai įkūnyti Jėzuje Kristuje, kuris nugalėjo nuodėmę ir mirtį.
8. Jėzus Kristus gali išgelbėti nuo amžinosios mirties visus tuos, kurie kaip ir Abraomas, tiki bei paklūsta Dievui.
9. Pažadai bus išpildyti, kai Jėzus grįš į žemę įkurti Dievo Karalystės.
10. Dievo Karalystė atneš palaiminimo laiką žemei, kuri tada bus pripildyta Dievo šlovės.
IŠTRAUKOS SKAITYMUI
Pradžios 6, 12, 13, 15, 17, 22 Pakartoto Įstatymo 28
Psalmių 62 Izaijo 32
Apaštalų darbai 7 Romiečiams 4
Galatams 3 Žydams 11 Jono 8
5 PAMOKOS TESTAS
Pabraukite kiekvieno klausimo teisingą atsakymo variantą ir, perraše juos į BENDRA ATSAKYMŲ LAPĄ, esanti brošiūros gale, arba surašę teisingus atsakymus į atskirą popieriaus lapą išsųskite jį mums. Užpildytą testo lapą pasilikite sau pasitikrinimui.
1. Kuo vardu buvo Dievui malonus žmogus, apie kurį rašoma Pradžios 6:9?
a) Adomas b) Nojus c) Enochas d) Abelis
2. Kaip Dievas sunaikino nedorus žmones, apie kuriuos rašoma Pradžios knygos 6-8 skyriuose?
a) Žemės drebėjimu b) Badu c) Potvyniu d) Ligomis
3. Kiek žmonių išsigelbėjo per įvykius, aprašytus Pradžios knygos 6-8 dalyse?
a) 8 b) 18 c) 88 d) 80
4. Kaip šie tikintys žmonės buvo išgelbėti nelaimės metu?
a) Jie gyveno arkoje b) Dievas paslėpė juos c) Jie gyveno aukštame kalne d) Dievas paėmė juos iš ten
5. Kur gyveno Abraomas iki tol, kol Dievas pašaukė jį?
a) Babilone b) Betelyje c) Sodome d) Ūre
6. Į kurią žemę Dievas nuvedė Abraomą?
a) Egipto b) Kanaano c) Edomo d) Salemo
7. Ar Abraomui buvo paskelbta geroji žinia?
a) Taip b) Ne c) Galbūt d) Mes nežinome
8. Kada Abraomas gaus galutinį Dievo pažadų jam išsipildymą?
a) Jis jau gavo tai b) Mes nežinome c) Kai Jėzus grįš į žemę įkurtį Dievo karalystę d) Abraomas mirė, todėl jis negaus pažadų išsipildymo
9. Kas buvo didžiausiu Abraomo palikuonimi?
a) Judas b) Jokūbas c) Juozapas d) Jėzus
10. Kurie trys iš žemiau pateiktų pažadų buvo duoti Abraomui?
a) Jo palikuonys valdys Kanaano žemę
b) Jis amžinai gyvens danguje
c) Jo palikuonys taps didžiule tauta
d) Jis iš karto gavo didelius turtus
e) Viename iš jo palikuonių bus palaimintos visos tautos
f) Visi jo palikuonys tikės Dievu
g) Jo palikuonys visada atsimins Abraomo tikėjimą
