3 PAMOKA - DIEVO PLANAS IR TIKSLAS
Dievo meilė buvo pabrėžta praeitoje pamokoje - Jo meilė pasauliui, kuriam Jis atidavė savo viengimį Sūnų. Dievas atidavė mums savo meilę ir norėtų, kad ir mes iš savo pusės parodytume tą patį. Ši meilė neturėtų sietis su sentimentais ar "minkštumu".
Biblija pabrėžia Dievo ir Jo teismo teisingumą. Šis tobulas Dievo teisingumas, o taip pat ir Jo meilė žmonėms, buvo Jėzaus prikėlimo iš mirusiųjų priežastimi. Kadangi Jėzus nenusidėjo, buvo neįmanoma palikti Jį mirusiu (Apaštalų darbai 2:24). Nebūtų teisinga palikti Jį kape. Dievas prikėlė Jį.
Lygiai taip pat, būtų neteisinga, jei pasaulis liktų ta vieta, kur viešpatauja blogis ir kur yra tiek daug neteisybės. Patarlių knyga mums sako: "Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių" (Patarlių 11:1).
Perskaitykite šias eilutes:
"Kai iš dangaus apsireikš Viešpats Jėzus su savo galingais angelais, liepsnojančioje ugnyje Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai" (2 Tesalonikiečiams 1:7,8).
Šis Dievo charakterio bruožas kažkodėl dažnai nepastebimas. Dievo teisingumas neleis blogiui tęstis. Dievas nesiruošia leisti valdyti pasaulį žmogui, kuris nesugeba laikytis teisingų nuostatų. Dievo tikslas - kad vieną dieną pasaulis būtų pradėtas valdyti teisingai per Viešpatį Jėzų Kristų (Apaštalų darbai 17:31). Kai Jis taps karaliumi, daugelis problemų, su kuriomis dabar susiduria žmogus, bus išspręstos. Šis nuostabus laikmetis ir vadinamas Dievo Karalyste.
Jėzus mokė savo mokinius prašyti maldose Dievo Karalystės tam, kad Jo valia būtų vykdoma Žemėje, kaip angelai dabar paklūsta Jam danguje (Mato 6:10).
PRANAŠYSTĖS APIE BŪSIMUS ĮVYKIUS
Biblijoje mes randame labiasusiai įtikinantį ateities aprašymą; ir ne vienoje ar dviejose, bet daugybėje pranašysčių. Mes randame pranašystes apie pavienius žmones, o taip pat apie galingas ir silpnas tautas, nors kai kurios iš jų tuomet dar neegzistavo.Yra ilgalaikės ir trumpalaikės pranašystės; pranašystės apie įvykius, kurie dar neįvyko; apie nepaprastą pažinimą, kurį turės tautos; pažinimą, neturintį analogų ir viršijantį visus lūkesčius. Visa tai mes randame Biblijoje.Mes atrandame, kad visos pranašystės be išimties yra teisingos. Kokia iš to išvada? Ar gali žmonės be pašalinės pagalbos atlikti tai? Negali. Reiškia, vienintelė galima išvada yra tokia: Bibliją rašiusieji žmonės buvo valdomi iš aukščiau.
"Nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės" (2 Petro 1:21).
Neturėtume nepakankamai vertinti biblinių pranašysčių jėgos. Petras, kurio žodžius ką tik citavome, vadina ją "tvirtesniu pranašų žodžiu" ir lygina jį su žiburiu, šviečiančiu tamsoje. Tai labai tinkamas palyginimas. Mes matome aplinkinį pasaulį, kuriame daug netvarkos ir nėra jokios matomos prasmės bei tikslo. Istorija atrodo kaip atsitiktinė įvykių seka, neturinti aiškaus tikslo, tik pateikianti mums ambicingus žmones, kurie greitai keičia vienas kitą pasaulinėje scenoje. Bet Biblijos studijavimas, be abejo, parodo, kad vias žmonija yra kontroliuojama ir juda prie nenumatytos ribos - nenumatytos visiems, išskyrus tik kai kuriuos.
"Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori" (Danieliaus 4:17:32). Šie žodžiai buvo skirti Nebuchadnesarui, Babilono karaliui. Tai ne pasakos veikėjas, o galingas senovės laikų monarchas. Neseniai jo miestas Babilonas buvo atkastas ir pasirodė, kad tai iš tiesų buvo didžiulis miestas, apie kurį rašoma Biblijoje. Buvo aptikta šimtai tūkstančių plytų su užrašytu ant jų vardu išdidaus karaliaus, kuris kažkada valdė pasaulį. Ir iš tiesų Nebuchadnesaras galėtų visiškai teisėtai pavadinti save pirmuoju pasaulio monarchu. Jis buvo tas, kuriam buvo pasakyta: "Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje". Bet jam buvo pasakyta ne tik tai, o dar daugiau.
NUOSTABUS REGĖJIMAS
Kartą prieš užmigdamas Nebuchadnesaras bandė įsivaizduoti savo didžiulės imperijos likimą po to, kai baigsis jo valdymas. "Kas apsivilks mano mantiją? O gal ją sudraskys į gabalėlius pavydūs priešininkai?" Paprastai tokie klausimai lieka be atsakymo, kadangi nė vienas žmogus negali išpranašauti ateities, bet Nebuchadnesarui atsakė Dievas. Apie tai mes galime perskaityti Danieliaus knygos 2-ame skyriuje. Prašom perskaityti jį; tai vienas iš pačių nuostabiausių skyrių visoje Biblijoje.
Ten kalbama apie karaliui pasiustą sapną, kuris simboline forma atsako į jo klausimą.
Jūs galite paklausti, kodėl Visagalis Dievas atsakė prašančiam pagonių karaliui; kodėl kaip atsakymą Jis pasirinko sapną ir kodėl regėjime buvo tiek daug simbolių, kurių karalius ne tik nesuprato, bet negalėjo net atsiminti, kai pabudo.
Sekantys pastebėjimai duoda atsakymą ir supažindina skaitytoją su pranašystės detalėmis bei jos išsipildymu:
- Nebuchadnesaro vieta Dievo plane apibūdinama ne tiek jo imperijos didumu, kiek tuo faktu, kad jo karališkose valdose buvo Izraelio žemė ir Izraelio tauta buvo Babilono nelaisvėje 70 metų. Dievo žemė ir Dievo tauta buvo Nebuchadnesaro valdžioje.
- Išaiškinimas buvo perduotas per Danielių, žydą, vienintelį žmogų, galėjusį paaiškinti sapną. Tai patvirtina, kad "Dievas, kuris apreiškia paslaptis", yra Izraelio Dievas. Šitaip svarbus Dievo plano aspektas buvo susietas su Jo žeme.
- Pasirinktas simbolinis stilius yra efektyviausias būdas perduoti didelį kiekį žinių labai suspausta forma. Tam pavyzdis yra šiuolaikinė politinė karikatūra. Bet karikatūra parodo praeities ir dabarties įvykius. O Nebuchadnesaro regėjimas atskleidė ateities įvykius.
SAPNO REIKŠMĖ
Sapne karalius pamatė kažką, ką jis pats galbūt apibūdintų kaip "dievą". Tai buvo statula, padaryta iš įvairių metalų: galva buvo iš aukso, krūtinė ir rankos - iš sidabro, juosmuo ir strėnos - iš vario, blauzdos - iš geležies, o kojos buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies. Ši statula stovėjo vertikaliai tol, kol kažkokia nematoma jėga nukreipė į jos kojas akmenį. Statula subyrėjo į dulkes, kurias išnešiojo vėjas, o tuo tarpu akmuo " tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę" (Danieliaus 2:35).
Ką gi tai reiškė? Danieliaus žodžiai viską paaiškina. Statula simbolizavo žmonių karalystes, kurios atsiras vėliau. Viso žinomo pasaulio tautos tuo metu buvo Babilono karaliaus valdžioje, ir jis parodomas kaip galva iš aukso. "Tu esi auksinė galva" (38 eilutė). Toliau seka antroji, "sidabrinė", imperija, o po to trečioji ir ketvirtoji. Ketvirtoji karalystė turėjo būti "stipri kaip geležis", tačiau ir jai buvo lemta nusilpti:
"Kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip pat ketvirtoji karalytė bus pasidalinusi... Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi..., tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu" (Danieliaus 2:41-43).
Klausimas, į kurį dabar reikėtų atsakyti, toks: ar atitinka istorinius faktus tai, kas išdėstyta pranašystėje? Visiškas atitikimas yra toks akivaizdus, kad kai kas teigia, jog antrasis Danieliaus knygos skyrius buvo parašytas po aprašomų joje įvykių. Tačiau, kad pilnai įrodyti pranašystės teisingumą, šito dar neužtenka, kadangi pranašystė vis dar pildosi! Danieliaus knygos rankraščiai buvo aptikti tarp II amžiaus pr.m.e. Mirties jūros ritinių.
TRUPUTIS ISTORIJOS
Keturios didžiosios imperijos sekė viena paskui kitą. Paimkite bet kurią istorinę knygą, kuri aprašo duotąjį laiko tarpą, ir jūs atrasite aprašymą, kaip medai ir persai užgrobė Babiloną. Jie įkūrė imperiją, kurioje iš pradžių viešpatavo medai, o po to persai. Jų galybė baigėsi, kuomet Aleksandras Didysis įkūrė Graikijos imperiją. Ši savo ruožtu užleido vietą dar stipresnei valstybei: Roma, be abejo, buvo pati stipriausia ir tvirčiausia valstybė iš visų keturių imperijų.
Daug amžių Roma stovėjo nepajudinama. Niekas pasaulyje negalėjo prilygti galingai, "stipriai kaip geležis" Romos imperijai. Ar galėjo kas nors sunaikinti ar užkariauti ją? Ne. Roma atrodė nesunaikinama. Taigi nebuvo kitos, galingesnės, imperijos, kuri galėtų atsistoti greta Babilono, Medo-Persijos, Graikijos ir Romos.
Pirmiausia Romos imperija pasidalino į dvi dalis: Rytinė Roma buvo valdoma iš Konstantinopolio, Vakarinė - tiesiogiai iš Romos. (Atsiminkite: statula, kurią matė Nebuchadnesaras, turėjo dvi geležines blauzdas). Vėliau abi dalys nesugebėjo sustabdyti pasidalijimo proceso valstybėje, ir tokiu būdu didžiulėje teritorijoje, kurią kažkada valdė Roma, atsirado keletas nepriklausomų karalysčių, daugelis iš kurių buvo stiprios, o kitos - silpnos. Ir iki šiol niekas nepasikeitė. NEBUVO PENKTOS GALINGOS IMPERIJOS, Į KURIOS VALDAS ĮEITŲ IZRAELIO ŽEMĖ. Buvo nemažai bandymų, bet visi jie žlugo: Ispanas Pilypas II, Napoleonas I, Kaizeris Vilhelmas II, Hitleris... Šiandien mes stebime, kaip Europo šalys bando susivienyti. Kokias užduotis jos sau kelia! (Tarp kitko, Izraelis nepriklauso Europai). Bet tiesą sakė pranašas: "tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu".
Kas galėjo numatyti visa tai daugiau nei prieš du tūkstančius metų? Kas galėjo tvirtai pareikšti, kad bus būtent keturios imperijos, o ne trys ar penkios? Kas galėjo keliais teiginiais numatyti įžymius istorinius įvykius ir išpranašauti jų baigtį su tokiu stulbinančiu tikslumu? Nejaugi žmogus? Susipažinę su visomis žmonių pranašystėmis, mes turime atsakyti: ne. Atkreipkite dėmesį, jog Danielius paneigia, kad jis yra šios žinios autorius:
"Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas" (Danieliaus 2:45).
Žmonėms, kurie įvairiais laikais studijavo šią pranašystę, gavo pagrindą patikėti Dievu ir Jo šlove. Toks pasitikėjimas turi atsirasti ir jumyse, šių eilučių skaitytojai.
DALIS PRANAŠYSTĖS DAR ATEITYJE
Tikslus Danieliaus žodžių išsipildymas sukelia mums norą atidžiau pažvelgti į paskutiniąją pranašystės dalį. Kas gi yra tas mažas akmuo, kuris su naikinančia jėga smogė į statulos kojas ir pavertė ją dulkėmis, o pats tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę?
Jei statula vaizduoja žmonių karalystes, tai aišku, kad akmuo parodo kažkokią jėgą, kuri nėra žmogaus valdžioje ir kuri ketina valdyti pasaulį žemiškos valdžios griuvėsiuose. Būtent ši jėga sunaikins ir sudaužys jas. Štai Dnieliaus paaiškinimas:
"Tų karalių (t.y. pasidalinusių savarankiškų valstybių) dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai... ir pati pasiliks per amžius" (Danieliaus 2:44).
Tai vienas iš Biblijos pažadų, sakančių, kad Dievas nepaliko Žemės. Jis turi planą - Kūrėjo planą - žmonijos išgelbėjimui, ir centrinė šio plano figūra yra Viešpats Jėzus Kristus. Dėmesingas skaitytojas tikriausiai galės susieti akmenį, "kuris atlūžo be žmogaus rankų pagalbos", su tuo, kuris gimė kaip žmonijos Gelbėtojas, "atlūžęs" nuo kalno - žmonių masės, bet ne žmogaus rankų pagalba, o Dievo jėga, pasiriškusia jo stebuklingu gimimu. Faktiškai Jėzus kalbėjo apie savo misiją, kaip apie akmens misiją - akmens, "kurį statytojai atmetė", ir perspėjo, kad "kas kris ant to akmens, tas suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins" (Mato 21:42-44). Visi ženklai rodo, kad akmuo greitai kris ant pasaulio, kuris nieko neįtaria. Ar jūs išvengsite ateinančių įvykių?
Ar jūs galėsite paveldėti Dievo Karalystę, kurios įkurti ateis Jėzus?
Tik Jėzus turi galią išgelbėti.
Bet prieš pabaigiant nagrinėti Danieliaus pranašystę, reikia pažymėti, kad Nebuchadnesaro sapno išaiškinimas buvo pagrįstas pačio Danieliaus regėjimu, kaip aprašyta jo vardu pavadintos knygos 7-ame skyriuje. Simbolių kalba pakeista ir į pirmąją vietą iškelti keturi žvėrys, kurie vaizduoja tas pačias keturias imperijas, kurios buvo Nebuchadnesaro regėjime. Danieliaus 2:44 žodžiai apibūdina Dievo Karalystę, kaip ir Danieliaus 7:27:
"O karalystė, valdžia ir viso pasaulio karalysčių didybė bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai. Jo karalystė bus amžina, visos valdžios jam tarnaus ir jo klausys."
DIEVO KARALYSTĖ
Tačiau tegu skaitytojas negalvoja, kad visos Senojo Testamento pranašystės apie artėjančią Dievo Karalystę randamos tik tuose dviejuose Danieliaus knygos skyriuose, kuriuos mes nagrinėjome. Kad tuo įsitikintume, atsiverskime pranašo Izaijo knygą, kur Dievo Karalystė aprašoma suprantama kalba, t.y. be simbolių. Dėl daugybės užuominų, sutinkamų pranašo knygoje, Izaijas buvo pramintas Karalystės pranašu. Atkripkite dėmesį į sekančią citatą:
"Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos. Daug tautų ateis ir sakys: "Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis pmokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais." Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės - Viešpaties žodis. Jis teis tautas ir sudraus daugelį tautų. Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti" (Izaijo 2:2-4).
"Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį" (Izaijo 40:10).
Be galo svarbios ir išgelbėjimo sąlygos. Apie tai kalba mūsų pasirinkta ištrauka iš Izaijo knygos (66:2):
"Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį."
DANIELIAUS PAAIŠKINIMAS
Šis paaiškinimas nėra išgalvotas šių kursų autoriaus. Perskaitykite Danieliaus 2. Danielius pasakė" "Kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas" (Danieliaus 2:45).
DIEVO KARALYSTĖ
Po Babilono buvo Medo-Persija; po Graikijos buvo Roma, o po Romos nebuvo penktos didžiosios imperijos, ir todėl paslutinioji pranašystės dalis taip pat išsipildys.
"Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta...Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius" (Danieliaus 2:44).
Mažas akmuo sunaikino statulą, kuri vaizdavo daugelio amžių žmonių karalystes, ir šis akmuo tapo dideliu kalnu, kuris pripildė visą žemę. Šis mažas akmuo vaizduoja Dievo Karalystę.
Pranašystę Danielius užbaigė žodžiais: "Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas".
Tai tik viena iš daugelio pranašysčių, duodanti mums pasitikėjimą, kad Dievo tikslas dėl žemės bus įvykdytas.
SENOJO IR NAUJOJO TESTAMENTŲ MOKYMAS
Raskite savo Biblijoje ištraukas, kurias jau perskaitėte praeitoji pamokoje: Skaičių 14:21 ir Apaštalų darbų 17:31.
Kai Dievo Karalystė bus įkurta, įvyks teisingas Dievo teismas, o Karalystėje atsiras valdytojas. Ir daugiau nebus pavergtų bei persekiojamų.
"Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi. Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius" (Izaijo 11:3-5).
Ir išsipildys žodžiai iš Skaičių 14:21, kaip išsipildė giedojusių apie Kristaus gimimą angelų žodžiai. Kai Jėzus taps visos Žemės karaliumi, bus "šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms" (Lukko 2:14).
Paskutiniojoje Biblijos knygoje labai vaizdinga kalba aprašoma Žemės ir žmonių būklė tą dieną, kai išsipildys Dievo tikslas. "Ir išgirdau galingą balsą, skelbiantį iš dangaus: "Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais"."
"Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau - praėjo" (Apreiškimo 21:3,4).
REALI KARALYSTĖ
Kalbėdamas kitų mokinių vardu Petras kartą paklausė Jėzaus: "Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave. Kas mums bus už tai?" (Mato 19:27). Jėzaus atsakymas yra labai svarbus. Jis pabrėžė, kad Jo skelbiama Karalystė iš tiesų egzistuos, ir mokiniai galės dalintis ta Karalyste su Juo:
"Atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas paliks namus ar brolius, ar seseris... paveldės amžinąjį gyvenimą" (Mato 19:28,29).
JĖZUS VĖL ATEIS
Tam, kad įkurtų Žemėje karalystę, Jėzus vėl ateis. Kai atlikęs savo misiją Jėzus pakilo į dangų, angelai pasakė Jo mokiniams:
"Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų" (Apaštalų darbai 1:11).
Jėzaus grįžimas tam, kad iki galo būtų įvykdytas Dievo planas, bus giliau nagrinėjamas kitose pamokose. Jėzus mokė palyginimais, daugelis iš kurių aiškiai rodo, kad teisieji bus apdovanoti tik grįžus Jėzui. Todėl labai svarbu būti pasiruošusiam Jo atėjimui.
PAMOKOS SANTRAUKA
Biblija pabrėžia, kad Dievo teismas taip pat teisingas, kaip ir Jo meilė.
Dievas neleis pasauliui likti tokioje būklėje, kokioje jis yra dabar.
Pasaulinių įvykių apžvalga Danieliaus knygos 2-ame skyriuje duoda mums drąsos teigti, kad galų gale Dievo užsibrėžti tikslai bus pasiekti.
Kai Jėzus grįš, kad valdytų Dievo Karalystę, Jo pasekėjai bus apdovanoti šia Karalyste, bet jie turi būti pasiruošę Jo atėjimui.
IŠTRAUKOS SKAITYMUI
Izaijo 11 Izaijo 35 Mato 19
Danieliaus 12 Mato 25
3 PAMOKOS TESTAS
Pabraukite kiekvieno klausimo teisingą atsakymą ir perkelkite juos į paskutinįjį puslapį.
1. Dievas taip pamilo pasaulį, jog...
a) Sukūrė metų laikus b)Atidavė Savo viengimį Sūnų c) Sukūrė angelus d) Davė Įstatymą
2. Kokia buvo antroji imperija, parodyta karaliaus Nebuchadnesaro sapne?
a) Babillonas b) Graikija c) Roma d) Medo-Persija
3. Kuo buvo sunaikinta statula Nebuchadnesaro sapne?
a) Stabu b) Akmeniu c) Ranka d) Kalaviju
4. Ką angelai giedojo apie žemės, kurią valdys Jėzus, būklę?
a) Kiekvienas darys tai, ką norės b) Visi bus geri vienas kitam c) Niekam nereikės dirbti d) Žemėje bus taika
5. Kas teisingai valdys pasaulį?
a) Dievo Sūnus b) Apaštalas Paulius c) Apaštalas Petras d) Pranašas Elijas
6. Antrame pranašo Danieliaus knygos skyriuje mes skaitome: "Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri... nebus sunaikinta".
a) Per 6000 metų b) Per gyvavimo laiką c) Niekada d) Per 100 000 metų
7. Jėzus žadėjo savo mokiniams, kad jie...
a) Bus turtingi ir klestės b) Bus pasodinti į sostus teisti Izraelio gimines c) Turės pasisekimą ir bus laimingi
8. Ar Biblijoje sakoma, kad Dievas ruošiasi palikti pasaulį tokį, koks jis yra dabar?
a) Taip b) Ne c) Nežinau d) Biblijoje nieko nesakoma
9. Kur dabar yra Jėzus?
a) Žemėje b) Danguje c) Kape d) Izraelio žemėje
10. Paulius kalbėjo Atėnų gyventojams (Apaštalų darbai 17), jog Dievas pažadėjo, kad pasaulis bus teisingai valdomas per žmogų, kurį Dievas išsirinko. Kuo patvirtinamas šis pažadas?
a) Jėzaus gimimu b) Jėzaus nukryžiavimu c) Jėzaus prikėlimu iš mirusiųjų d) Jėzaus paėmimu į Dangų
