1 PAMOKA - BIBLIJA
Biblija praneša mums apie didingus dalykus. Ji aiškiai sako, kad jos autorius - Dievas, visatos kūrėjas. Biblija yra patikimas žinių šaltinis, ir jos pagrindinė užduotis - atverti mums Dievą ir Jo tikslus. Jeigu mes nepritariame tam, ką mums sako Biblija, tai ji tampa didžiausia ir žiauriausia gudrybe, kada nors apgaudinėjusia žmoniją. Jeigu Biblija randa mumyse atsaką, mes tampame didžiausio dvasinio lobio turėtojais.
Kaip teisus Dievo Žodis, Biblija turi taikos ir laimės raktą. Ji atsako į pačius painiausius klausimus apie mūsų egzistavimo tikslus bei prasmę ir galutinę kovos tarp gėrio ir blogio baigtį.
ATIDŽIAU PAŽVELKIME Į TAI, KĄ TEIGIA BIBLIJA
Paulius, kalbėdamas apie Senąjį Testamentą, pažymėjo: "Visas Raštas yra Dievo įkvėptas" (2 Timotiejaus 3:16). Kiekvienas raštų originalo žodis buvo užrašytas vadovaujant Dievui. Apaštalas Petras taip pat pabrėžė šį faktą: "nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės" (2 Petro 1:21). Šie du apaštalai aiškino apie Dievišką įtaką rašant Senąjį Testamentą, kuris buvo parašytas prieš amžius iki jų laikų. Ši Dieviška autorystė padarė visiškai harmoningu Biblijoje esantį mokymą. Bibliją rašiusieji žmonės buvo atskirti vienas nuo kito laiku, žinių lygiu, gyvenamąja vieta, patirtimi ir padėtimi visuomenėje, tačiau jų darbai sudaro vieningą Knygą.
KODĖL BIBLIJA BUVO PARAŠYTA
Biblija pasakoja mums apie tai, kaip atsirado žmonija, kaip Dievo planas dėl išgelbėjimo galiausiai atves prie gėrio pergalės ir net mažiausias nuodėmės pėdsakas bei negarbė bus panaikinti. Pagrindinis Biblijos tikslas - parodyti pasmerktai žmonijai išgelbėjimo kelią per Jėzų Kristų. Senasis ir Naujasis Testamentai susijungė tam, kad atskeistų Jėzų kaip vienintelį žmonijos Gelbėtoją.
"O šitie yra užrašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą" (Jono 20:31). Biblijos puslapiuoses mes randame mokymą, kuris būtinas apšviesti žmogų: kas yra gėris ir blogis, kokios žmogaus pareigos prieš Dievą ir prieš savo brolius (2 Timotiejui 3:15-17).
Galiausiai, Biblija mums duota tam, kad bendrais bruožais parodytų būsimųjų įvykių paveikslą ir papasakotų, kaip mes galėtume pasiruošti Kristaus atėjimui (2 Petro 1:19).
BIBLIJOS TURINYS
Biblija - tai knygų rinkinys, padalintas į dvi pagrindines dalis. Senojo Testamento knygos buvo parašytos iki Kristaus, o Naujojo Testamento knygos - po Kristaus. Iš viso yra 66 knygos. Jų sąrašą rasite pirmame jūsų Biblijos puslapyje. Šias knygas parašė 40 įvairių žmonių per laikotarpį, apimantį 1500 metų. Jos buvo rašomos įvairiose šalyse - tokiose kaip Izraelis, Egiptas, Italija ir Babilonas.Visos knygos pašvęstos vienai temai - Dievo nustatyto tikslo, liečiančio žmogų, pasiekimui nuo pat pardžių, kas užrašyta Pradžios knygoje, ir iki tų laikų, kai "šio pasaulioi karalystės tapo Viešpaties ir jo Kristaus karalystėmis, ir jis valdys per amžių amžius!" (Apreiškimo 11:15).
SENASIS TESTAMENTAS
Senojo Testamento knygos padalintos į keturias pagrindines grupes:
a) MOZĖS PENKIAKNYGĖ. Pirmoji vadinasi Pradžios knyga. Ji pasaskoja mums apie tai, kaip Dievas elgėsi su pirmaisiais žmonėmis žemėje. Toliau yra Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos. Jos praneša mums apie tai, kaip Dievas pašaukė Abraomą, davė jam ir jo palikuonims pažadą, išvedė juo iš Egipto ir davė jiems žemę, kuri dabar vadinasi Izraeliu.
b) ISTORINĖS KNYGOS. Nuo Jozuės iki Esteros knygos - izraeliečių (arba žydų) istorijos užrašai, kartu parodantys kaip Dievas elgėsi su jais.
c) POETINĖS KNYGOS. Jobo, Psalmių, Patarlių, Ekleziasto knygos ir Giesmių giesmė buvo parašytos poetine forma hebrajų (senovine izraeliečių) kalba. Jos pateikia labai svarbų mokymą apie Viešpaties kelius, o taip pat apie žmogaus jausmus ir pareigas.
d) PRANAŠŲ KNYGOS. Žodis "pranašas" reiškia "regėtojas" - tas, pas kurį atsiranda vidiniai regėjimai ar vizijos, ir ne tik apie būsimus įvykius, bet ir apie reikalavimus, kuriuos žmogui pateikia Dievas. Po ilgų Izaijo, Jeremijo bei Ezechielio knygų seka kitos, trumpesnės.
NAUJASIS TESTAMENTAS
a) EVANGELIJOS. Tai keturi atskiri Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai, užrašyti Mato, Morkaus, Luko ir Jono; kiekvienas iš jų perteikia evangeliją (gerąją žinią) savaip.
b) KNYGA, KURI VADINASI "APAŠTALŲ DARBAI". Ji buvo parašyta Luko ir pasakoja apie tai, kas vyko po Jėzaus prisikėlimo iš mirusiųjų. Sužinome, kaip kūrėsi pirmosios bažnyčios tuo laiku, kai apaštalai skleidė gerąją naujieną visoje Romos imperijoje.
c) LAIŠKAI. Juos parašė kai kurie apaštalai tam, kad padėtų pirmiesiems tikintiesiems mažose, išsisklaidžiusiose, neseniai susikūrusiose bažnyčiose.
d) APREIŠKIMAS. Tai paskutinysis Jėzaus apreiškimas, kurį Jis davė apaštalui Jonui regėjime.
JĖZUS KRISTUS TIKĖJO KIEKVIENU SENOJO TESTAMENTO ŽODŽIU
Jėzus Kristus - centrinė Biblijos figūra, o kai Jis gimė, Naujojo Testamento dar nebuvo. Raštai, kuriuos Jis studijavo ir naudojo mokydamas, buvo Senasis Testamentas. Jėzus tikėjo šiais Raštais, jais Jis grindė savo mokymą ir viską, kas juose parašyta, Jis priėmė kaip neabejotiną tiesą. Perskaitykite šias ištraukas: Jono 5:46,47; Luko 24:27, 44-48; Mato 22:29; Morkaus 7:6-13.
Jėzus pasakoja apie Abraomą, Izaoką, Jokūbą, Dovydą, Saliamoną ir apie daugelį kitų žmonių, kurių vardus galime sutikti Senajame Testamente, ir grindžia savo mokymą tuo, kad visi šie žmonės iš tiesų gyveno ir kad visas Senasis Testamentas yra Dievo Žodis.
NEĮMANOMA ĮRODYTI, KAD BIBLIJA MELUOJA
Išsivysčiusi šiuolaikinė mintis ir technologija susivienijo, kad įrodytų Biblijos teisingumą. Daugelis Biblijos priešininkų, įskaitant ir kai kuriuos labai protingus žmones, bandė įrodyti, kad Biblija meluoja, bet visi jie patyrė nesėkmę. Kadangi tiesa negali prieštarauti pati sau, mes savaime turime tikėtis, kad Dievo Žodis harmoningai derinsis su akivaizdžiomis mokslo žiniomis.
Kitas Biblijos jėgos įrodymas yra tai, kad ji išliko, nors praėjo amžiai nuo tada, kai ji buvo parašyta. Biblija sėkmingai atsilaikė prieš kiekvieną žmogaus bandymą sunaikinti ją. Ji buvo draudžiama ir slepiama nuo paprastų žmonių; visi nauji jos leidimai buvo deginami, ir buvo rašoma daug knygų, bandant paneigti ją. Jokia kita knyga nebuvo taip ilgai ir aktyviai puolama, bet Biblija išlieka nepajudinama ir neįveikta.
Išskirtinis Biblijos senumas, jos nenugalimumas ir didžulė įtaka žmonijai yra faktoriai, kurių negalima atmesti. Visų archeologinių atradimų rezultatai, kuriuos pasiekė tokie mokslininkai kaip Roulinsonas, Lajardas, Smitas, Vuli, ir Kenjonas Egipte, Ninevijoje, Asirijoje, Babilone, Ūre ir Izraelyje, yra biblijinės istorijos teisingumo tiesioginiai įrodymai. Eksponatai, esantys viso pasaulio muziejuose, patvirtina tai. Užrašai tautų, kurios kovojo prieš Izraelį, patvirtina Biblijos pranešimus ir apie įvykius, ir apie senovės papročius bei apeigas. Šiandieninė archeologija toliau teikia mums medžiagos, duodančios pagrindą tikėti Biblijos teisingumu.
Netgi kritika, skirta žydams, raštų originalų kopijuotojams, buvo visiškai atmesta, kuomet buvo atrasti senoviniai rankraščiai. 1947 metais buvo surasti Mirties jūros ritiniai, kurie davė dar vieną vertingą įrodymą Biblijos teisingumo naudai. Šie rankraščiai yra vieni iš pačių seniausių, datuojami II a.pr.m.e. Nežiūrint į jų senumą, ten esantys nežymūs pakitimai yra susiję tik su rašyba (raidžių išsidėstymu žodyje) ir nedaro įtakos mokymui, pranašystėms ar istoriniams faktams.
Tokiu būdu archeologų darbai įtikinančiai įrodo Biblijos tikslumą bei patikimumą, o netiesiogiai ir tai, kad ši knyga yra įkvėpta Dievo.
PRANAŠYSTĖS ĮRODO BIBILIJOS TEISINGUMĄ
Dievas pats išsirinko pranašystę kaip geriausią įrodymą, jog Jis be galo pranašesnis už visas gyvas būtybes (Izaijo 46:9,10; 42:9).
Laikas nuo laiko Biblija praneša apie įvykius, kurie vyks praėjus šimtams metų. Mato 2 yra parašyta, kad išminčiai atėjo į Jeruzalę kr paklausė: "Kur yra gimęs žydų Karalius?". Kai Erodas uždavė šį klausimą aukštiesiems kunigams, jie iškart atsakė: "Judėjos Betliejuje", kadangi prieš šimtus metų tai buvo išpranašauta vienoje iš Senojo Testamento knygų (Michėjo 5:2).
Be pranašysčių apie Jėzų Kristų dar egzistuoja daug pranašysčių apie senovės tautas, o ypač apie žydus. Daugelis iš tų tautų išnyko, bet žydai, pagal Biblijos pranašystes, išliko. Jie tebegyvena nežiūrint daugybės bandymų sunaikinti juos (Jeremijo 30:10,11). Jeigu Biblija būtų sugalvota paprastų žmonių, tada istorijos eigoje toks tvirtinimas galėtų tapti melagingu. Bet žydai ir šiandien su mumis. Jie turi savo valstybę - Izraelį, ir dabar jie pilnai kontroliuoja jo sostinę Jeruzalę.
Biblija suteikia mums šių faktų paaiškinimą. Tai yra galingas įrodymas, kad Biblija yra Dievo įkvėpta ir todėl neklystanti.
KAI KURIŲ PRIEŽASČIŲ, DUODANČIŲ PAGRINDĄ TIKĖTI BIBLIIIJOS ĮKVĖPTUMU, SANRAUKA
1. Jos mokymo vieningumas, nežiūrint į tai, kad ji buvo rašoma įvairių žmonių per labai ilgą laikotarpį.
2. Ji stebuklingai išliko.
3. Archeologų atradimų įrodymai.
4. Biblijos pranašysčių išsipildymas (papildomi pavyzdžiai bus pateikti kitose pamokose).
SĄLYGOS, KURIAS BŪTINA PRIIMTI
Jėzus pasakė, kad norėdami suprasti Bibliją, mes turime priimti jos mokymą kaip maži vaikai (Mato 11:25).
Mes turime norėti rasti tiesą ir Dievo žodžio išmintį (Patarlių 2:3-6). Mes turime tikėti, jog Dievas apdovanos tuos, kurie ieško Jo (Žydams 11:6; Jokūbo 1:5-7). Mes turime būti pasiruošę pakeisti savo gyvenimą taip, kad jis atitiktų Dievo įsakymus.
Jėzus pasakė: "Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi." (Jono 13:17), ir "Ne kiekvienas, kuris man sako: 'Viešpatie, Viešptie!', įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje." (Mato 7:21). Apaštalas Paulius rašė: "atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami." (Filipiečiams 2:12).
KAIP MES STUDIJUOSIME BIBLIJĄ?
Kaip ir kiekviename kitame studijų kurse, reguliarus, suplanuotas skaitymas yra naudingiausias. Pati Biblija yra labai geras mokytojas. Visada žiūrėkite į ištraukas jų kontekste ir lyginkite vieną ištrauką su kita.
Kai jūs studijuosite šį kursą, pamatysite, kad kiekvienas esminis tikėjimo teiginys patvirtinamas aiškia ir pozityvia Raštų ištrauka. Dėl to visas "sunkias" ar "prieštaringas" eilutes galima bus paaiškinti ir harmonizuoti.
Visi paraštėse pateikiami komentarai ar nuorodos kartais gali padėti, bet reikia prisiminti, kad šių užrašų autoriai nebuvo vedami Dievo. Jeigu jų išvados prieštarauja Raštams, tai reiškia, jog jie klysta (Izaijo 8:20).
Šio kurso pamokų tikslas - padėti jums patiems suprasti Bibliją tam, kad jūs priimtumėte ją tokią, kokia ji yra: Dievo Žodis, siūlantis amžinojo gyvenimo viltį visiems, kurie jo klausys ir jį vykdys.
IŠTRAUKOS SKAITYMUI
2 Timotiejui 3 2 Petro 1 Luko 24 Izaijo 8:20 Apaštalų darbai 28:23-31 Efeziečiams 4:21-32
1 PAMOKOS TESTAS.
Pabraukite kiekvieno klausimo teisingą atsakymą ir perkelkite juos į paskutinįjį puslapį.
1. Kas yra Biblijos autorius?
a) Paulius b) Mozė c) Dievas d) Danielius
2. Kokią Senojo Testamento dalį naudojo Jėzus, pradėdamas aiškinti apie save dviems mokiniams pakeliui į Emausą?
a) Pranašų knygas b) Mozės knygas c) Psalmes d) Patarles
3. Mirties jūros ritiniai buvo aptikti:
a) 1749 m. b) 1794 m. c) 1947 m. d) 1914 m.
4. Kur pagal Michėjo pranašystę turėjo gimti Jėzus?
a) Jeruzalėje b) Betelyje c) Betliejuje d) Babilone
5. Biblijos knygos buvo parašytos per laikotarpį, kuris tęsėsi:
a) 50 metų b) 15 metų c) 1500 metų d) 150 metų
6. Jėzus sakė: "Jeigu tai suprantate, palaiminti esate...
a) kalbėdami kitiems" b) taip elgdamiesi" c) prisimindami" d) tikėdami tuo"
7. Kiek atskirų knygų yra Biblijoje?
a) 66 b) 27 c) 39 d) 23
8. Koks gi buvo tas " žodis", kuriuo rėmėsi Petras savo antrąjame laiške?
a) gero elgesio b) giedojimo c) pranašavimo d) kalbėjimo
9. Kuriame mieste gyveno Paulius per įvykius, aprašytus Apaštalų darbuose 28:23-31?
a) Romoje b) Jeruzalėje c) Efeze d) Aleksandrijoje
10. Iš kur galima pilnai suprasti Dievo planą ir tikslą Žemės atžvilgiu?
a) iš Mirties jūros ritinių b) iš žydų įstatymo c) iš archeologų darbų d) iš Biblijos
