KODĖL EGZISTUOJA TIEK DAUG SEKTŲ?

Kodėl tiek daug sektų krikščioniškame pasaulyje? Jų daugybė sukelia juoką netikinčiųjų ir nusivylimą tikinčiųjų tarpe.

Kai apaštalai skleidė Kristaus mokymą, krikščionybė buvo tapusi vienintele "sekta", "kuriai visur prieštaraujama." (Apaštalų darbai 28:22). Jeigu mokymas, kurio laikėsi pirmieji krikščionys, būtų nepakitęs, tai greičiausiai ir šiomis dienomis egzistuotų tik viena "sekta".

Bet įsivaizduokime, kad iškyla naujos idėjos, jos įvelkamos į senus žodžius, svetima filosofija susimaišo su pradiniu mokymu. Argi nėra akivaizdu, kad atsiranda įtampa tarp naujojo ir senojo tikėjimų. Tada atsiveria kelias įvairių naujų idėjų ir teorijų atsiradimui tam, kad išspręsti konfliktą. Galų gale skirtingos grupės vis labiau ir labiau nesutarė dėl pažiūrų ir taip susijungė į atskiras bažnyčias, nesutariančias viena su kita.

Būtent taip ir atsitiko su krikščionybe. Pasikeitimai buvo pastebimi netgi apaštalų dienomis. Mes matome, kaip rimtai Paulius priešinosi toms idėjoms, kad prisikėlimas iš numirusiųjų yra nerekalingas (1 Korintiečiams 15:12,20). Iki pat savo gyvenimo pabaigos Paulius vis kovojo su tais, "kurie nuklydo nuo tiesos, sakydami prisikėlimą jau esant įvykusį" (2 Timotiejui 2:18).

Labai galimas dalykas, kad vienintelis mokymas, galėjęs pakeisti tikėjmą būsimuoju prisikėlimu, buvo graikiška doktrina apie nemirtingą sielą, kuriai, savaime aišku, nereikia jokio prisikėlimo iš kapo. Tai kėlė didelį nerimą Pauliui, nes šios doktrinos pasekmės buvo pragaištingos. Juk ji "pargriauna kai kurių tikėjimą", ir ateityje, Pauliaus žodžiais, "ji plėsis, kaip vėžio votis" (2 Timotiejui 2:17).

Kai kuriuose savo ankstesniuose laiškuose Paulius rašė, ne tik kad "turi ateiti atpuolimas", bet ir tai, kad "nedorybės paslaptis jau veikia" (2 Tesalonikiečiams 2:3,7). Jis kalbėjo efieziečiams: "Iš jūsų pačių tarpo kelsis vyrų, kurie kalbės perkreiptus dalykus, kad patrauktų mokytinius paskui save" (Apaštalų darbai 20:30). Abiejuose savo laiškuose Timotiejui jis kalbėjo apie laikus, kada "kai kurie atkris nuo tikėjimo" (1 Timotiejui 4:1), ir "kada jie nepakęs sveikojo mokslo", jie "nukreips ausį nuo tiesos, pakryps į pasakas". "Pasidavę savo įgeidžiams susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse" (2 Timotiejui 4:3-4).

Ne vien tik Paulius tai numatė. Petras rašė, kad "pas jus bus netikrų mokytojų, kurie nepastebimai įves pražūtingus klaidžiamokslius" (2 Petro 2:1). Jono laiškuose, kuriuos jis parašė būdamas labai senas pirmojo amžiaus pabaigoje, kalbama apie tuos mokymus, kurie jau buvo skleidžiami. "Daug netikrų pranašų (mokytojų) yra išėję į pasaulį" (1Jono 4:1). "Daug suvedžiotojų išėjo į pasaulį" (2 Jono 7). Jis kvietė tikinčiuosius ištirti tuos, kurie vadina save mokytojais (jo žodžiais "ištirti dvasias"). Jie turi būti ištiriami pagal Bibliją ­ Dievo žodį, kuris buvo duotas per Šventąją Dvasią.

Netgi apaštalų dienomis, kai buvo tik Senasis Testamentas, žydai Berėjoje buvo laikomi "kilnesniais", nes jie "kasdien tyrinėjo Raštus", kad įsitikintų ar taip yra iš tikrųjų, kaip sakė Paulius ir Silas (Apaštalų darbai 17:11). Ir kai ankstesniais laikais žydai bandė bendrauti su mirusiaisiais, praktikuodami kažką panašaus į šiuolaikinį spiritizmą, Izaijas bandė pamokyti juos: "Argi ne savo Dievą turi klaustis tauta?… Verčiau į įstatymą ir į liudijimą! Jei jie nesilaiko šito pasakymo, jiems neišauš rytmečio šviesa" (Izaijo 8:19, 20)."Ne žmogaus valia kada nors yra atėjusi pranašystė, bet, šventosios Dvasios vedami, žmonės kalbėjo Dievo įkvėpti" (2 Petro 1:21).

Nuo tų laikų, kai atsirado nesutarimai mokymuose, kuriuos sukūrė žmonės, kalbėdami priešingai, kad "patrauktų mokytinius paskui save" (Apaštalų darbai 20:30), vienintelė išeitis susivienyti ­ tai yra "kovoti už kartą visam laikui šventiesiems paduotąjį tikėjimą" (Judo 3).

Šiomis dienomis dedamos didžiulės pastangos tam, kad suvienyti įvairias bažnyčias ir sektas, pamirštant nesutarimus. Bet net jeigu tai bus priimtina žmonėms, tai nepatenkina Dievo.Dievas reikalauja tokio vieningumo, kokį aprašo Paulius: "Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas." (Efeziečiams 4:4-6).

Svarbiausias dalykas dabar yra sugrįžti prie to vieno tikėjimo, kurį skelbė Kristus ir jo apaštalai. Reikia ieškoti siauro, o ne plataus kelio. "Erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda" (Mato 7:13,14).


KOKIA JŪSŲ VILTIS?

Galbūt jums sunku būtų pasakyti, ko jūs tikitės iš ateities, o galbūt jūs retai pamąstote arba kalbate su draugas apie tai. Tačiau kaip tik Biblijos puslapiuose pateikiama informacija apie ateitį.

Vadovaudamiesi bendrai priimtomis gyvenimo normomis, jūs galvojate, kad visiškai nesvarbu ar jūs žinote apie Biblijos viltį, ar ne. Taip mąstydami, jūs labai klystate. Biblijoje Dievas mums pažadėjo gero gyvenimo viltį, kuri turėtų būti rimtai ir nuoširdžiai priimta. Dievas nepatenkintas žmonių nerimtu požiūriu Jo pažadų atžvilgiu; ir tie, kurie nesidomi Jo planu, praras Dievo dovaną ­ amžinąjį gyvenimą.

Rimtai apsvarstykite žemiau pateiktus faktus:

1. Išsigelbėjimas priklauso nuo apaštalų skelbtos vilties priėmimo ir laikymosi:

"Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi" (Romiečiams 8:24).

"Tie (Kristaus) namai esame mes, jeigu išlaikysime tvirtą pasitikėjimą ir pasididžiavimą su viltimi" (Žydams 3:6).

"Tiktai jūs ištverkite tikėjime įsitvirtimę bei įsišaknyję ir nesiduokite atitraukiami nuo vilties Evangelijos…" (Kolosiečiams 1:23).

Evangelija "yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam…" (Romiečiams 1:16).

2. Yra tik viena viltis, atsispindinti apaštalų mokyme, o ne kelios įvairios ar prieštaraujančios tarpusavyje viltys:

"Esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį" (Efeziečiams 4:4).

"Nuo vilties Evangelijos" (Kolosiečiams 1:23).

"Laukdami palaimintosios vilties" (Titui 2:13).

"Apie tą viltį jūs esate girdėję Evangelijos tiesos žodyje" (Kolosiečiams 1:5).

"Jei kas jums skelbia kitokią evangeliją… ­ tebūnie prakeiktas!" (Galatams 1:9).

3. Ši vienintelė viltis ­ Izrzelio viltis, arba viltis, suteikta žydų tautai per pažadus jos tėvams dar prieš Kristaus pasirodymą:

"Juk aš (Paulius) nešioju šitą grandinę dėl Izraelio vilties!" (Apaštalų darbai 20:28)

Jėzus Kristus atėjo "kad patvirtintų protėviams suteiktus pažadus" (Romiečiams 15:8).

"Jie yra izraelitai, turintys… pažadus" (Romiečiams 9:4).

"Išganymas ateina iš žydų" (Jono 4:22).

4. Ši viltis žada tam tikrą būsimą gerovę, kurios mes galime tikėtis Dievo, kurį mes gerbiame tikėdami Jo žodžiu, pažadų dėka:

"Tikėjimas mums laiduoja tai, ko viliamės" (Žydams 11:1).

"Visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus" (1 Petro 1:13).

"Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo" (Žydams 13:14).

"Jis… įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti" (Romiečiams 4:20,21).

5. Ši viltis žada amžinąjį gyvenimą ir Dievo karalystės paveldėjimą:

"Su viltimi pasiekti amžinąjį gyvenimą,­ kurį tiesiakalbis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus" (Titui 1:2).

"Štai pažadas, kurį jis pats mums yra davęs,­ amžinasis gyvenimas." (1 Jono 2:25).

"Kad jie … paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems" (Jokūbo 2:5).

"Šitaip dar plačiau atsivers jums vartai į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę." (2 Petro 1:11).

"Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite… karalystę!" (Mato 25:34).

6. Mes negalime būti išgelbėti be nuoširdaus ir tyro tikėjimo šia viltimi:

"Be tikėjimo (kuris laiduoja mums tai, ko viliamės ­ žr. 1 eilutę) neįmanoma patikti Dievui." (Žydams 11:6)

"Kas netikės, bus pasmerktas." (Morkaus 16:16)

"Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save." (1 Jono 3:3)

Mes turime išlaikyti "tvirtą pasitikėjimą ir pasididžiavimą su viltimi."(Žydams 3:6)

"Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi." (Romiečiams 8:24)

Visą tai apsvarstę, mes galime pasakyti, kad tikroji viltis yra "Evangelijos viltis". Tai Kristaus skelbta Evangelija apie Karalystę, kurią jis įkurs žemėje, kai ateis iš dangaus. Klysta ir atitolsta nuo Biblijos mokymo tie žmonės, kurie viliasi būti apdovanoti danguje po mirties. Jėzus trokšta, kad mes priimtume ir visa širdimi tikėtume ta vienintele tikra viltimi, kurią jis skelbė. Daugelį sykių Naujajame Testamente mums kartojama, kad ši viltis ­ tai Dievo karalystės Evangelija (arba geroji naujiena). Naujasis Testamentas pažadėjo, kad visi, pasikrikštijusueji į šią Evangeliją, prisikels iš numirusiųjų sugrįžus Viešpačiui ir bus teisiami, ir, jei bus verti ­ paveldės Karalystę, kuri bus žemėje, bei gyvens joje amžinai. Tai bus didžiausias Vienintelės Tikros Evangelijos Vilties išsipildymas.


KAS TOKIE YRA

BROLIAI KRISTUJE?

Pavadinimas "Broliai Kristuje" kilo iš dviejų graikiškų žodžių: "Khristos" ­ Kristus, ir "adelphis" ­ brolis. Pilietinio karo metu Amerikoje, 1861 metais, tiems, kurie dėl religinių pažiūrų neglėjo naudotis ginklais, reikėjo kažkaip išsiskirti iš kitų, ir šis pavadinimas "Broliai Kristuje" juos išskyrė.

Broliai Kristuje neturi centrinės valdžios nei apmokamų kunigų. Tai maža bendruomenė, susiskaldžiusi į nedideles grupeles, vadinamas "eklesijomis", o ne "bažnyčiomis".Pastarasis žodis neteisingai traktuojamas krikščioniškame pasaulyje ("eklesija" ­ tai graikiškas originalus žodis).Nors šios eklesijos nepriklausomos, visgi jos laikosi vieno mokymo ir tiesų, sikrtingai nuo kitų krikščioniškų grupių, kurios įvairiai keičia savo doktrinas.

Iš pradžių Kristaus mokymas buvo aiškus ir paprastas, bet laikui bėgant žmonės jį iškraipė. Taip atsirdo sumaištis, nesusipratimai, kuriuos mes pastebime ir šiandien. Iš tiesų, kai kurie prieštaravimai pasaulyje kyla dė nesusipratimų tarp įvairių religinių grupuočių.

Kristus su savimi atsinešė taikos žinią, bet žmonių nesupratimas pavertė ją kančių priežastimi. Broliai Kristuje visomis pastangomis stengiasi prasimušti pro tuos nesusipratimus ir sekti pirmuosius Kristaus pasekėjus. Šie žmonės vadovavosi Kristaus išmokyta malda: "Tėve mūsų, kurs esi danguje… TEATEINIE TAVO KARALYSTĖ, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje." Todėl Broliai Kristuje, kaip ir pirmieji Kristaus pasekėjai tvirtai tiki ir laukia jo sugrįžimo į žemę, kad atkurti taiką, įvesti tvarką ir pakviesti savo pasekėjus į Dievo karalystę, kuri bus žemėje. Būtent tai pažadėjo Kristus.

Be to Kristus pakankamai aiškiai pasakė, kad norint gauti šį apdovanojimą, reikia teisingai gyventi ir tikėti, mes negalime įgyti šios ramybės Kristuje, jeigu vadovausimės savo pačių norais. Broliai Kristuje stengėsi išsiaiškinti, koks turi būti teisingas gyvenimo būdas ir tikėjimas; tai bedarydami jie atrado didžiulę prarają tarp Biblijos mokymo ir krikščionybės praktikos. Būtent dėl to broliams kilo noras turėti savo pavadinimą ir bendruomenę. Štai kai kurie iš tų skirtumų, kurie laikomi pagrindiniais.

BIBLIJA

Kartais kalbama, kad tam tikra knyga gali tapti kam nors "biblija". Deja, šiomis dienomis Biblija kai kuriems krikščionims nėra tokia knyga. Tačiau Broliams Kristuje Biblija ­ tai gyvenimo vadovas. Tai ­ Dievo žodis. Žmonės, parašiusieji 66 Biblijos knygas, buvo Dievo įkvėpti. Todėl Broliai Kristuje pilnai pasitiki Biblija, nes ji yra Dievo, o ne žmogaus žodis.

DIEVAS

Skirtingai nuo kitų šių dienų krikščionių, Broliai Kristuje tiki aukštesniąją būtybę ­ Dievą, atsiskleidžiantį mums Biblijos dėka. Broliai Kristuje dėl įvairių priežasčių negali paneigti , jog Dievas egzistuoja. Kiekvieną dieną jie stebi aplinkinį pasaulį, jie žino apie žmogaus kūno sudėtingumą ­ visa tai patvirtina kūrybą, kuri negalėjo įvykti be Kūrėjo.

Jie studijuoja Bibliją, jos išsipildžiusias pranašystes, jos vidinę harmoniją, jos gyvenimo įstatymus, ir visų pirma jos siūlomą viltį, ir negali netikėti Visagalio Kūrėjo egzistavimu. Turėdami tokį tikėjimą, Broliai Kristuje pripažįsta esą skolingi Dievui ir laiko jį gyvybės šaltiniu. Jie taipogi pripažįsta esą mirtingi.

ŽMOGUS

Dauguma krikščionių nesuvokia Biblijos mokymo apie mirtį. Daugeliui mirtis nėra mirtis, o tik sielos perėjimas į dangų arba į pragarą. Biblija to nemoko ir todėl Broliai Kristuje atmeta tokį mąstymą. Dievo Žodis suteikia reikiamas žinias. Saliamonas pasakė: "Nes mirusieji gi visai nieko nebežino. Jie nieko daugiau nebesipelno, nes jų atsiminimas paliekamas užmiršti" (Ekleziasto 9:6). Mirtis ­ visiška užmarštis. Tai ko žmogus tikisi šiame trumpame gyvenime?

KRISTUS

Artimiausias Kristaus pasekėjas apaštalas Paulius rašė: "Nuodėmės alga yra mirtis, bet Dievo malonės dovana ­ amžinasis gyvenimas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje" (Romiečiams 6:23). Kristus ­ Dievo Sūnus, Marijos sūnus. Broliai Kristuje sutinka su visais krikščionimis, kad Jėzus Kristus yra jų tikėjimo pagrindas. Biblijoje neužsimenama apie Trejybę, Dievą Sūnų ar Dievą Šventąją Dvasią. Ji moko, kad Dievas ­ Visagalis Kūrėjas, Jėzus ­ Jo Sūnus, kuris prasidėjo mergelėje Marijoje per Šventąją Dvasią. Broliai Kristuje tvirtai tiki Biblijos mokymo logiškumu. Jėzus, prieš palikdamas savo mokinius, pažadėjo sugrįžti į žemę, kad atneštų ramybę ir apdovanotų savo psekėjus, kaip sykį sakė Petras: "Ir nė per vieną nėra išgelbėjimo; nes po dangumi nėra žmonių tarpe duoto kito vardo, per kurį mes turėtume būti išgelbėti" (Apaštalų darbai 4:12).

JŪS

Kokiu būdu žmogus gali turėti šią Kristaus siūlomą viltį? Jis paliepė savo pasekėjams skelbti Dievo karalystės Evangeliją visiems vyrams ir moterims. Jis sakė: "Kas įtikės ir bus pakrikštytas, bus išgelbėtas." Atsižvelgiant į Bibliją, tikras krikštas reikalauja visiško pasinėrimo į vandenį ir simbolizuoja nuodėmių nuplovimą bei pasišventimą iš širdies tarnauti Dievui. Broliams Kristuje krikšto aktas yra labai svarbus. Tai ­ kelias į išsigelbėjimą per Kristų.

Taigi tai tik penki esminiai įsitikinimai, kuriais krikščionybė atitolo nuo Kristaus ir jo apaštalų mokymo, esančio Biblijoje. Galbūt būtų nekuklu tvirtinti, kad tiktai Broliai Kristuje turi šią viltį, tačiau sutikite, kad dauguma krikščioniškų bendruomenių labai pasitikinčios savimi bei atitolusios nuo Raštų mokymo, siekia dieviško apdovanojimo. Tokiu atveju, jeigu jūs atsiliepėte į Biblijos kvietimą ir jeigu jūs norite dalyvauti Dievo plane žemės atžvilgiu, mes tikimės, kad jūs savarankiškai studijuosite Dievo žodį, pasikrikštysite ir būsite pasirengę Kristaus sugrįžimui pas savo pasekėjus.

Broliai Kristuje nuolankiai siūlo savo pagalbą šito pasiekimui. Šios Biblijos studijos ­ tai viena iš galimybių padėti jums geriau suprasti Bibliją. Jeigu jūs norėtumėte, mes su malonumu padėsime jums ir toliau.


Biblijos pagrindai

Šis mokomasis vadovas lengvai skaitomas ir visapusiškai apibūdina pagrindines Biblijos mokymo tiesas. Kiekviename skyriuje gausu citatų, patvirtinančių padarytas išvadas, bei informacijos, kuri padėtų tolesnėms, gilesnėms Biblijos studijoms.

Kaip matyti iš pavadinimo, "Biblijos pagrindai" stengiasi sugrąžinti mus prie Raštų pagrindų, o temos, dėl kurių žmonės nesutaria ir ginčijasi, aptariamos Papildymuose, esančiuose kiekvieno skyriaus pabaigoje. Tai tokios temos, kaip vaiduokliai, reinkarnacija, būrimai, šabo laikymasis, stebuklingos Šventosios Dvasios dovanos, be to išaiškinama daug sunkiai suvokiamų ištraukų. Atsakoma ir į daugelį bendrų klausimų.

"Biblijos pagrindai" ­ tai keturių "Biblijos studijų" pratęsimas, padedantis geriau ir giliau suprasti Bibliją. Šį mokomąjį vadovą galima gauti visose viešuosiose bibliotekose*. Jeigu jo nėra jūsų bibliotekoje, mes su malonumu aprūpinsime jūs nemokamu egzemplioriumi. Sėkmingai užbaigusieji keturias "Studijas", gaus knygos egzempliorių iš savo repetitorių.

BENDRAS ATSAKYMŲ LAPAS

Aiškiai parašykite savo vardą, pilną adresą ir šalį, kad mes galėtumėm jums atsakyti.

Kiekvienos iš šių trijų pamokų gale yra testas su dešimčia klausimų ir daugiausia penkiais atsakymų variantais: (a), (b), (c), (d) arba (e); kai kuriais atvejais reikia daugiau nei vieno atsakymo.

Užbraukite raidę arba raides, atitinkančias jūsų atsakymą. Pavyzdžiui, 1 pamoka, 7 klausimas: jeigu jūs, perskaitę šią pamoką, manote, kad Biblija sudaryta iš 27 skirtingų knygų, jūs turite užbraukti raidę (d).

Atsakykite į visus testo klausimus, užbraukę reikiamas raides, ir, perrašę atsakymus į atsakymų lapą, esantį kitoje pusėje, išsiųskite jį mums; testo lapus pasilikite sau.

Užpildę šį lapą siųskite adresu:

The Christadelphians,

P.O.BOX 544,

London, SE27 0UL

England (Anglija)

arba

Broliai Kristuje

P.D. 1903

Vilnius 2012

Lietuva

Prašome, rašykite spausdintinėmis raidėmis

JŪSŲ VARDAS........................................................

JŪSŲ ADRESAS .....................................................

...............................................................................

...............................................................................

Namų telefonas........................................................

Darbo telefonas........................................................

DEŠIMTA PAMOKA

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

a a a a a a a a a a

b b b b b b b b b b

c c c c c c c c c c

d d d d d d d d d d

e e e e e e e e e e

vienuolikta pamoka

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

a a a a a a a a a a

b b b b b b b b b b

c c c c c c c c c c

d d d d d d d d d d

e e e e e e e e e e

dvylikta pamoka

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

a a a a a a a a a a

b b b b b b b b b b

c c c c c c c c c c

d d d d d d d d d d

e e e e e e e e e e


previous page table of contents